Bhagavat-Gita yra plačiai publikuojamas ir skaitomas savarankiškas kūrinys, tačiau iš tikrųjų ji yra tik mažas Mahabharatos - sanskrito epo, praeities amžių istorijos, epizodas. Mahabharatos įvykiai aprėpia laikotarpį nuo seniausių laikų iki mūsų dienų, Kali amžiaus. Kali-jugos pradžioje, maždaug prieš penkis tūkstančius metų, Viešpats Krišna perteikė Bhagavat-Gitą savo draugui ir bhaktai Ardžunai.

Bhagavad Gitoje veiksmas rutuliojasi Kurukšetros lauke (kuris yra netoli dabartinio Delio). Čia kovai dėl Hastinapūros, dramblių vietovės, susitinka dvi giminingos Pandavų ir Kuru giminės. Abiejų giminių kariuomenės yra gerai ginkluotos ir pasiruošusios žūtbūtiniam mūšiui.

Žymiausias Pandavų giminės karys yra Ardžuna, Jo karo vežimą valdo Krišna, Pats Aukščiausiasis Dievo Asmuo.

Priešininkų armijoms išsirikiavus mūšiui, galingasis karžygys Adžuna abiejose pusėse išvysta savo artimus giminaičius, mokytojus ir draugus, pasirengusius kautis ir paaukoti savo gyvybes. Apimtas sielvarto ir gailesčio, Ardžuna sutrinka, jį apleidžia jėgos ir pasiryžimas kautis. "Vardan ko turėčiau kautis su savo gentainiais", emocijų pagautas svarsto Ardžuna. Ardžunos noras išvengti kovos aiškinamas tuo, kad jį užvaldė iliuzija. Krišna, norėdamas ją išsklaidyti, tiesiog mūšio lauke prieš pat kovą paskelbia visą Bhagavad Gitą. Maždaug per vieną valandą savo draugui Ardžunai Krišna perteikė mokymą apie tobuliausią jogos sistemą. Po šio dialogo Ardžuna ryžtingai stojo mūšin.

Perskaitykite žymaus lietuvių mąstytojo Vydūno mintis apie Bhagavad Gitą:

"Visa Bhagavat Gita, galėtume sakyti, visa gyvenimo giesmė, siekia sukelti žmogui sąmoningumą ir galią, kad ryškintų tą savo gyvenimo prasmę. Yra tai jo pareiga. Kiekvienas žmogus pasaulio Kūrėjo vartojamas kaip priemonė visam gyvenimui gyvinti ir tobulinti. Kuo sąmoningesnė ši priemonė, tuo reikšmingesni yra jo pastangų daviniai visam pasauliui. Žmogus įgyja sąmoningėjimui galimumą su kiekvienu aiškesniu nusimanymu, kad jis yra ir būna Dievuje. O tas jo nusimanymas nuolatai švinta žmogui einant nuoširdžiausiai visas gyvenimo jam skirtas pareigas, pasiduodant Dievo valiai.

Toks nusimanymas Dievuje yra atsigavimas pačiame esmiškame Gyvume. Pats atsigavimas su tam dariomomis pastangomis ir įgytoji būsena hindų raštuose vadinama Joga, t.y. ką mes įvardijame žodžiu tikyba. Šičia tam pažymėti vartojamas žodis gaivata. Žmogus, kurs Dievuje atsigauti stengiasi, hindų raštuose įvardijamas žodžiu Jogin. Jam atitikti, sakysime, kad toks žmogus yra gaivius, o kurs atgailėja - gailius. Pastebėti reikėtų, kad taip, kaip Bhagavat Gitoje aiškinama, mąstyta seniau, kaip prieš 4000 metų."

Jo Dieviškoji Malonė Svami Prabhupada lietuvių kalba išleistoje knygelėje "Yogos tobulybė" rašo: Svarbiausias yogos uždavinys - padėti žmogui dvasiškai apsivalyti. O kas yra apsivalymas? Tai savo tikrosios esmės suvokimas: kad "aš" - ne materija, o tyra dvasia. Suėję į sąlytį su materija, mes imame tapatinti save su ja ir tariamės esą kūnai. Tačiau ėmę praktikuoti tikrąją yogą, palaipsniui suvokiame savo esmę - kad esame skirtingi nuo materijos. Kaip tik tam ir išeinama nuošalion vieton medituoti."

Čia galite rasti Bhagavad Gitos tekstą anglų kalba:		Susijusios su Bhagavad Gita nuorodos:
Chapters 1-9		www.bhagavad-gita.org
Chapters 10-18 (+Epilogue)		www.vartiklis.elnet.lt/mitai/indai/bhagavat.htm

© Audrius Dzikevičius 1999-2001.

E-mail: audrius.dzikevicius @ takas.lt