Make your own free website on Tripod.com
Audrius Dzikevičius

Sapnai bei jų susidarymo mechanizmai


Trumpai apie autorių:

Audrius Dzikevičius gimė 1977 metų balandžio 16 dieną Vilniuje (Lietuva). Mokėsi Vilniaus Sausio 13 -osios vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1995 metais. Tais pačiais metais įstojo į Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto Verslo Vadybos fakultetą, kuriame šiuo metu tęsia magistro studijas.

Audrius Dzikevičius yra Rytų kultūrų tyrinėtojas. Taip pat domisi tokiais klausimais, kaip paranormalūs reiškiniai, nežemiškos gyvybės formos, astrologija, etnokultūra, astronomija ir pan., tačiau svarbiausiu tyrimo objektu laiko Žmogų, jo fizinių bei dvasinių galių atskleidimą.


Turinys

Įvadas

1. Bendro pobūdžio informacija apie sapnus

2. Paprastieji sapnai

3. Telepatiniai sapnai

4. Transtelepatiniai sapnai

Išvados


Įvadas

Sapnai - tai vienas iš paslaptingiausių žmogaus psichikos procesų, kurių susidarymo mechanizmas dar nėra galutinai išaiškintas. Pasaulio mokslininkai, rimtai dirbantys šioje srityje savo darbų bei tyrimų rezultatus pateikia įvairių hipotezių pavidalu, kadangi dėl sapno, kaip psichofiziologinio proceso, tyrimo specifikos labai sunku formuluoti tezes, kurias būtų galima patikrinti laboratorinėmis sąlygomis. Dažnai naują, ką tik išplėtotą teoriją paneigia koks nors pavyzdys, kurio ta teorija niekaip negali paaiškinti.

Šiandieniniai fiziologai ir psichologai sapnų turinį bando susieti su žmogaus personaline patirtimi. Jų (Pavlovo ir kt.) nuomone, sapnuose atsispindi įsisąmoninti ir neįsisimoninti procesai, turiniu susiję su išorinio pasaulio reiškiniais bei psichofiziologiniais žmogaus organizmo procesais, poreikiais ir pan. Labiausiai sapnų turinys yra įtakojamas praeityje įvykusių įvykių, išgyvenimų ir pasąmonėje glūdinčios informacijos.

Tai, be abejo, teisingas aiškinimas, tačiau jis toli gražu neaprėpia didelės dalies sapnų, kurie yra ypatingai įdomūs ir paslaptingi, susidarymo mechanizmo. Taigi, mano nuomone, aukščiau pateiktas sapnų susidarymo mechanizmo modelis yra per siauras.

Šiame straipsnyje, remdamasis tikrais sapnų pavyzdžiais aš pateiksiu savo teoriją( žinoma, hipotezės lygyje), kuri, mano nuomone, paaiškins kur kas platesnio spektro sapnų susidarymo mechanizmus. Žinoma, aš nepretenduoju pateikti pilnos teorijos, išsemiančios visus šios be galo plačios temos aspektus.

Ypatingas dėmesys bus skirtas taip vadinamiems pranašingiems sapnams, t.y. sapnams, kurie įspėja apie ateities įvykius ar išsipildo ir turi įtakos konkrečiam individui, jų grupei ar net visai žmonijai.

Kadangi sapnuojame įvairius sapnus kiekvienas (tik ne visi prisimename juos), tikiuosi, kad šis straipsnis bus įdomus plačiam skaitytojų ratui.


1. Bendro pobūdžio informacija apie sapnus

Miegas - tai žmogaus fiziologinis poreikis, kurį žmogus būtinai turi tenkinti, nes antraip galima susilaukti liūdnų pasekmių (išskyrus unikalius atvejus, kuomet miegas žmogui nereikalingas). Miego trukmė yra skirtinga kiekvienam žmogui, ji priklauso nuo tokių veiksnių kaip amžius, užsiėmimas, metų laikas ir pan. ir vidutiniškai yra 6 - 8 valandos.

Miego metu įvairios žmogaus organų sistemos elgiasi labai nevienodai: tuo metu, kai atramos ir judėjimo organų sistema išlieka visiškai atsipalaidavusi, t.y. pasyvioje būsenoje, centrinės nervų sistemos dalies - galvos smegenų - veikla tampa labai aktyvi. Miegant galvos smegenų laukia milžiniškas “darbas” - per visą sąmoningo periodo (arba būdravimo) tarpsnį surinktos informacijos analizė, rūšiavimas, įsiminimas, tuo pačiu koordinuojant viso besiilsinčio organizmo gyvybinę veiklą.

Visa informacija yra “filtruojama” jos subjektyvios reikšmės sapnuojančiajam filtru:

a) jeigu informacija gauta su intencija, kad ji bus reikalinga tam tikro laikotarpio bėgyje, - ji yra fiksuojama žmogaus operatyvinėje atmintyje - šiandien manoma, jog šio proceso metu vyksta neuronų DNR ir RNR molekulių struktūriniai pakitimai;

b) jeigu informacija individui yra neaktuali ar gauta atsitiktinai - ji dingsta iš operatyviosios atminties ir išlieka tik pasąmonės lobynuose.

Žinoma, jeigu subjektyviai nereikšminga individui informacija padaro didelį įspūdį vaizdo, garso, kvapo, skonio ar lytėjimo pavidalu, ji yra fiksuojama operatyvinėje atmintyje.

Visi šie aukščiau aprašyti procesai atsispindi sapnuose, tik dažnai iškreiptomis formomis, simboliniais ženklais ir simboline kalba. Yra tipiniai (archetipiniai) ir asmeniniai simboliai.

Tipiniai simboliai dažnai yra universalūs tam tikroje kultūrinėje plotmėje ir yra bendri tam tikrai bendruomenei. Jų reikšmės pateikiamos įvairiuse sapnininkuose.

Tačiau nereikia pamiršti, kad sapnai atspindi sapnuojančiojo mintis, jausmus, pergyvenimus, siekius ir pan., todėl kiekvienas individas priklausomai nuo savo išsilavinimo, aplinkos, pomėgių gali turėti ir turi savitą “ženklų kalbą” - savo pasąmonės simboliką.

Laboratoriniai tyrimai parodė, jog ryškiausi ir vaizdingiausi sapnai yra matomi taip vadinamo REM (Rapid Eye Movement - angl.) miego tipo metu. Tuomet galvos smegenys yra ypač aktyvios, o akys po vokais labai greitai juda įvairiomis kryptimis. REM miego fazė kartojasi kas 90 - 100 minučių, 3 - 4 kartus per naktį ir, miego trukmei ilgėjant, fazės trukmė tampa vis ilgesne. Paskutinė REM miego fazė gali siekti 45 minutes.

Po šios įžangos pradėkime aiškintis, kas gi lemia sapnų turinį ir koks jų susidarymo mechanizmas.

Taigi sapnų turinys yra sąlygojamas šių veiksnių:

Individo pasąmonėje sukaupta informacija - tai visa informacija, kuri sąmoningai arba nesąmoningai buvo užfiksuota vaizdo, garso, skonio, kvapo ar lytėjimo organų pagalba.

Individo organizme vykstantys fiziologiniai procesai (tokie kaip virškinimas ir pan. bei bendra organizmo sveikatos būklė) be abejo turi įtakos sapnų turiniui.

Sapnuojančiojo fizinę bei energetinę aplinką charakterizuoja:

a) temperatūra

b) drėgmė

c) triukšmas

d) šviesa

e) kita

f) įvairių elektromagnetinių laukų poveikis

Sapnuojančiojo psichinė būsena - tai individo mintys, siekiai, troškimai, emocijos, vertybių sistema ir kt., taip pat psichinių žmogaus savybių visuma. Tai bene svarbiausias tiesiogiai sapnų turinį veikiantis veiksnys. Fiziologinė būsena - tai individo nuovargio/poilsio laipsnis, ir kt.

Mano nuomone, visus sapnus galima suskirstyti į dvi kategorijas arba tipus pagal tai, ar jie gali būti paaiškinti konkretaus žmogaus (sapnuojančiojo) patyrimu, aplinkoje bei to žmogaus organizme vykstančiais cheminiais, fiziniais, biologiniais, elektromagnetiniais ar psichofiziologiniais procesais, ar negali. Taigi šiame darbe sapnai skiriami į dvi kategorijas:

1. Sapnai, kurių turinys gali bųti paaiškintas konkretaus žmogaus (sapnuojančiojo) patyrimu, aplinkoje bei to žmogaus organizme vykstančiais procesais.

2. Sapnai, kurių turinys negali būti paaiškintas konkretaus žmogaus (sapnuojančiojo) patyrimu, aplinkoje bei to žmogaus organizme vykstančiais procesais.

Tačiau toks klasifikavimas neatskleidžia sapnų susidarymo mechanizmų. Siekiant juos atskleisti, aš pasirinkau tokią sapnų klasifikaciją:

Šios klasifikacijos pagrindu yra paimtas sapnų susidarymo mechanizmas. Taigi tai atitinka pasirinktus tyrimo tikslus, kuriuos siekiama įgyvendinti šiame straipsnyje. Taigi žemiau detaliau nagrinėjami kiekvienos klasės sapnai bei jų susidarymo mechanizmai.


2. Paprastieji sapnai

Šiame skyriuje smulkiau panagrinėsime sapnų klasę, kurią pavadinau paprastaisiais sapnais. Tai tokie sapnai, kurių turinys gali būti paaiškintas konkretaus žmogaus (sapnuojančiojo) patyrimu, aplinkoje bei to žmogaus organizme vykstančiais gyvybiniais procesais.

Iš tiesų didąiają dalį sapnų galima priskirti nagrinėjamai sapnų klasei. Kokią tikslią procentinę dalį sudaro tokie sapnai pasakyti sunku, kadangi tai pirmiausiai priklauso nuo sapnuojančiojo asmenybės, jo individualių psichinių savybių ir kitų faktorių, tačiau, mano nuomone, paprastieji sapnai gali sudaryti net nuo 90 iki 100 procentų visų regimų sapnų.

Aukščiau paminėtą individualių žmogaus psichinių savybių įtaką sapnų pobūdžiui bei turiniui apibūdina taip vadinama “sąmonės ribų” teorija, kuri bus nagrinėjama toliau.

"Sąmonės ribų" teorija teigia, jog kiekvienas žmogus turi skirtingas sąmonės ribas, t.y. skirtingą galimybę suvokti racionalios bei iracionalios prigimties dalykus. Skiertinguose spektro pusėse yra tokie žmonių tipai:

1. Žmogus, kuris nepripažįsta nieko atgamtiško, iracionalaus. Šis žmogus viską paaiškinti siekia pasinaudodamas racionaliais, t.y. išprotautais, argumentais. Tai valinga asmenybė, kuri įsitikinusi, kad viskas priklauso nuo jos pačios. Toks žmogus netiki likimu. Jam būdingas aiškių tikslų turėjimas bei organizuotumas siekiant įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Tokie žmonės dažniausiai neatsimena savo sapnų, nes nelaiko juos vertais dėmesio.

2. Kitoje spektro pusėje yra mistikas, kuris tiki atgamtiškais bei iracionaliais dalykais. paranormalius reiškinius jis siekia paaiškinti ne mokslu, bet religija, savo pasaulio suvokimu, nuojauta ir pan. Tokie žmonės sapnuoja labai daug, jų sapnai būna nerišlūs, bet ryškus, dažnai sapnuojami košmarai, matomos vizijos. Tokie žmonės blogai išsimiega. Bet jie tiki, kad sapnuose yra prasmė ir stengiasi ją rasti.

Savo sapnuose mes dažniausiai matome vaizdus, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai yra susiję su įvykiais, įspūdžiais, patirtais dažniausiai netolimoje praeityje. Žmogaus smegenys, besiremdamos turima informacija bei patyrimu, savarankiškai projektuoja įvairius sapnus - projektus įvairių situacijų, įvykių, reiškinių ar procesų, veikiant visiems psichofiziologiniams bei aplinkos faktoriams.

Atskirai norėčiau aptarti sapnus, kurie neteisingai yra priskiriami taip vadinamiems “pranašingiems” sapnams, nors iš tiesų, mano nuomone, jų susidarymo mechanizmas pilnai gali būti paaiškintas remiantis sapnuojančiojo sąmoningai arba nesąmoningai įgyta informacija. Panagrinėkime konkretų pavyzdį.

Kartą vienas žmogus susapnavo, tarytum jis stovi balkone, pasirėmęs į turėklą. Ūmai turėklas lūžta, ir jis krenta…. Žmogus pabudo išpiltas šalto prakaito, nes jis nuoširdžiai tikėjo sapnais. Rytą jis atidžiai apžiūrėjo balkono turėklą ir rado vieną nulūžusią kniedę, vadinasi, stipriai atsirėmęs į turėklą, iš tikrųjų būtų galėjęs nuvirsti žemyn.

Pagal Burtai, papročiai, sapnai, horoskopai. Sudarytoja D. Montvilienė. V.: Asveja, 1995.

Stebuklas? Visai ne. Tiesiog šio pavyzdžio herojaus pasąmonė užfiksavo nulūžusią kniedę, kuri galėjo sukelti nelaimę, todėl sapno metu sapnuojančiojo smegenys suprojektavo atitinkamą situaciją, lyg ir perspėjančią apie galimą nelaimingą atsitikimą.

Tai buvo pavyzdys, iliustrujantis pasąmonęje vykstančių procesų įtaką sapnų turiniui. Tačiau kur kas įdomesni atvejai, kuomet žmogus sąmoningai pasinaudoja pasąmonėje glūdinčia informacija tam tikrų jam aktualių problemų sprendimui. Beje daugiau ar mažiau subjektyviai aktualių problemų spektras gali būti labai platus - nuo buitinio lygmens iki abstraktaus mokslinio lygmens. Kaip visa tai vyksta?

Be abejo, tas, kuriam aktuali tam tikra problema prieš užmigdamas daugiau ar mažiau “suka galvą”, intensyviai mąsto, ieško jos sprendimo. Tokiu atveju iš anksto yra apsprendžiamas būsimo sapno turinys. Užmigus galvos smegenys automatiškai pačios įsijungia tolesniam problemos sprendimui jau nesąmoningoje būsenoje. Siekiant ispręsti tam tikrą problemą arba siekiant priimti tam tikrą sprendimą, reikalinga tiksli, patikima, savalaikė, atitinkanti nagrinėjamo proceso esmę informacija. Miego metu smegenys gali pasinaudoti visa joms prieinama informacija, kuri yra tiek operatyvinėje atmintyje, tik ir pasąmonės lobynuose. Taigi jeigu problemos sprendimui yra pakankamas kiekis informacijos, sapno metu gaunamas reikalingas sprendimas ar atsakymas. Taigi sapno metu gauto sprendimo patikimumas yra tiesiogiai proporcingas sprendimui gauti panaudotos informacijos įvairių parametų (kiekio, patikimumo, relevantiškumo ir kt.). Tai galima išreikšti taip:

P=¦ (I),

kur

P yra sprendimo patikimumas;

I yra panaudota informacija.

Taigi mąstymo procesas panaudojamas nesąmoningoje žmogaus būsenoje. Gaunamas tam tikras kiekis sujektyviai reikšmingos informacijos, mažinamas neapibrėžtumas.

Tai, kad šie procesai realiai vyksta patvirtina didelis kiekis pavyzdžių. Yra žinoma, kad kai kurie mokslininkai, rašytojai tapo garsūs dėl to, kad sapnuodami padarė atradimus ar per sapnus gautą informaciją paskelbdavo mokslinių darbų, grožinių kūrinių pavidalu. (Mendelejevas susapnavo cheminių periodinių elementų lentelę, Kekulė sapne pamatė benzeno formulę…).

Pagrindinis problemų sprendimo nesąmoningoje būsenoje bruožas yra tai, kad šio proceso metu yra galimybė panaudoti visą įsisąmonintą bei neįsisąmonintą informaciją, kuri tiesiogiai arba netiesiogiai yra susijusi su sprendžiama problema. Sąmoningoje būsenoje mąstymo pagalba problemų sprendimo metu priėjimas prie informacijos šaltinių yra labai ribotas, nes:

Apibendrinant mano pavadintų paprastųjų sapnų susidarymo mechanizmą, galima išskirti šiuos pagrindinius momentus:

1. Įvairių sapno metu matomų situacijų, įvykių, reiškinių ar procesų projektavimas (konstravimas) prasideda nuo deintegruotos (išskaidytos) informacijos integravimo proceso, t.y. visa tiesiogiai ar netiesiogiai su projektuojama situacija susijusi informacija yra surenkama iš įvairių atminties saugojimo vietų (nes, kaip yra žinoma, informacija apie vieną ir tą patį objektą, pavyzdžiui, veidą, įsiminimo procese yra išskaidoma į atskirus elementus (t.y. deintegruojama) ir yra fiksuojami atskiri jos struktūriniai elementai skirtingose atminties vietose. Prireikus, ši išskaidyta informacija, kadangi jos atskiros sudedamosios dalys yra susijusios acociatyviniais ryšiais, lengvai vėl suintegruojama - visi struktūriniai elementai sutelkiami į visumą. Be to, tam, kad vyktų šis integravimo procesas pakanka prisiminti ar atgaminti vieną ar kelis informacijos vienetus, pavyzdžiui, prisiminus tam tikro konkretaus žmogaus akis, greitai bei automatiškai atkuriamas visas to žmogaus veidas.

2. Sutelkus į visumą visus projektuojamai situacijai aktualius informacinius struktūrinius elementus, atkuriami bei nustatomi (! ) tarp jų egzistuojantys ryšiai, santykiai, tarpusavio priklausomybės, o tuomet ir šios susintetintos visumos (tam tikro įvykio, situacijos, reiškinio ar proceso) savybės, būdingi bruožai, bei plėtojimosi tendencijos (jeigu projektuojama situacija kinta laike ir/arba erdvėje).

3. Galiausiai suprojektuota situacija yra perteikiama sapno forma, naudojant realius objektų atvaizdus arba simbolius - “ženklų kalbą”.

Kaip jau buvo minėta, simboliai dažnai būna universalūs, t.y. bendri tam tikrai žmonių grupei, kurių bendros tradicijos, kultūra, kalba, gyvenamoji vieta ir pan. Sapnų simbolika priklauso nuo etninės, kultūrinės bei socialinės aplinkos, taip pat nuo mokslinės - techninės pažangos lygio ir todėl “ženklų kalba” nėra kažkoks statiškas įvaizdžių rinkinys, priešingai, simboliai nuolat kinta, “prisitaiko” prie kintan?ių aplikos sąlygų.

Kiekvienas žmogus, priklausomai nuo savo išsilavinimo, aplinkos, pomėgių, vertybinių orientacijų ir pan., turi savitą “ženklų kalbą”, savus simbolius ar įvaizdžius.

Sapnų simboliai yra aiškinami įvairiuse leidiniuose, pavyzdžiui, “Sapnų knygelėje” (1925 m.), “Aigipto sapninke ir orakule” (1928 m.), “Naujojoje sapnų knygelėje” (1937 m.), “Sapnininke” (1938 m.) ir kt.

Taip pagal aukščiau aprašytą sapnų susidarymo mechanizmą miego metu yra gaunamas “filmas” apie tam tikrą situaciją, kuri gali būti mums aktuali ir įsisąmoninta kaip problema ir todėl jos sprendimų paieška užprogramuojama prieš miegą arba žmogaus protas, pasinaudodamas savo išskirtinėmis kūrybos galiomis pats autonomiškai imasi projektuoti įvairias situacijas, tam panaudodamas visą jam prieinamą informaciją bei veikiant įvairiems psichofiziologiniams bei aplinkos faktoriams. Dažnai sapnai būna tokie nerealūs, neatpažįstami, jog sunku suvokti, kad juos gan nesunkiai galima paaiškinti, kartais net įžvelgti juose tam tikrą prasmę.

Dabar reikėtų aptarti paprastųjų sapnų susidarymo mechanizmo panaudojimo praktinėje veikloje galimybes bei ribotumą. Aukščiau aprašytą bei identifikuotą paprastųjų sapnų susidarymo mechanizmą galima panaudoti praktiškai įvairių konkrečiam individui aktualių problemų sprendimui.

Jeigu jums aktuali tam tikra problema arba reikia priimti tam tikrą sprendimą, tačiau niekaip nesiseka rasti reikiamų atsakymų ar sprendimų, pabandykite tai padaryti miegant. Tiesiog priš užmiegant valingai įsakykite sau rasti problemos sprendimą miego metu ir perteikti rastą atsakymą sapno forma. Tam, kad šis procesas vyktų sklandžiai, būtinos tam tikros prielaidos:

Reikia pasakyti, kad net ir patenkinus visas aukščiau išvardintas būtinąsias sąlygas, aktualios problemos sprendimo atsakymo radimas išlieka tikimybinio pobūdžio, t.y. sėkmė nėra garantuota. Tai riboja sapnų susidarymo mechanizmo praktinį pritaikymą, nors pabandyti tikrai verta. Linkiu sėkmės!


3. Telepatiniai sapnai

Dabar pradėsime nagrinėti sapnus, kurių niekaip negalima paaiškinti konkretaus žmogaus (sapnuojančiojo) patyrimu, aplinkoje bei to žmogaus organizme vykstančiais gyvybiniais procesais. Taigi antrąją sapnų klasę aš pavadinau telepatiniais sapnais.

Telepatiniai sapnai - tai tokie sapnai, kurių susidarymo pagrindas yra telepatijos reiškinys, t.y. sapnuojant pasąmonė fiksuoja kryptingas arba atsitiktines kito žmogaus ar vėlės mintis.

Telepatija - tai procesas, kurio metu yra kryptingai arba ne perduodamos mintys, nenaudojant jokių verbalinių ar neverbalinių išraiškos priemonių.

Telepatinio bendravimo schema yra tokia:

Siūstuvas (1 sąmonė) siunčia super aukšto dažnio bangas (mintis) imtuvui (2 sąmonė).

Taigi tai tiesioginis procesas, kurio metu siunčiama informacija nenaudojant moduliacijos (siunčiamos bangos dažnio keitimo) todėl ir priimama informacija be detekcijos (ŽDV išskirymo). Tokiu būdu informacija yra neiškraipoma.

Vienas garsiausių sapnų tyrinėtojų, Bruklino Maimondo ligoninės psichiatras po ilgų tyrinėjimų bei eksperimentų įrodė, jog telepatijos būdu į sapnus įmanoma įterpti kitų žmonių mintis, vaizdinius, išgyvenimus. Tik telepatija galima paaiškinti sapnus, kuriuose regimi tuo pat metu kitur vykstantys įvykiai bei bendravimas su mirusiaisiais.

Anot M. Ulmano, “Kai žmogus užmiega, jo asmenybė tarytum išnyksta, išsilieja didžiuliame bendros pasąmonės okeane, dalyvauja kolektyviniame gyvenime, todėl ir įsileidžia sapnų forma į sąmonę svetimus potyrius”.

Telepatijos rei6kinys yra pagr5stas minties materialumu. Mokslas kol kas negali 5rodyti minties materialumo, nors tuo abejoti visiškai nėra pagrindo.

Kadangi nėra žinomos minties fizikinės savybės, galima daryti prielaidą, kad jos yra panašios į elektromagnetinių bangų (EMB) savybes, kurios yra šios:

1. EMB sudaro vienoda faze kintantys elektrinis ir magnetinis laukai;

2. EMB sklinda baigtiniu greičiu, kuris yra lygus šviesos greičiui c;

3. EMB - tai tam tikro dažnio ir bangos ilgio bangos, kurios perneša energiją, kuri yra tiesiogiai proporcinga bangos dažniui ketvirtame laipsnyje (W ~ n 4);

4. Pagreitis - pagrindinė EMB spinduliavimo sąlyga;

5. EMB yra skersinės bangos;

6. EMB sklinda visomis (erdvės) kryptimis nuo svyruojančiojo krūvio.

Mano nuomone, minties bangos (MB) skiriasi nuo EMB tuo, kad

1. MB sudaro ne du, o trys vienoda faze kintantys laukai, kurių trečiasis yra biologinis laukas;

2. MB sklinda begaliniu greičiu;

3. MB pernešama energija nepriklauso nuo atstumo, o priklauso tik nuo mintį generuojančios sąmonės koncentracijos;

4. MB yra tūrinės bangos, nes jas sudaro trys dedamosios;

5. MB sklinda visomis erdvės bei, galbūt, laiko kryptimis nuo jas generuojančios sąmonės.

Minties energetika yra tikima liaudyje, ir tai pasireiškia per pasakas, mitus, padavimus, posakius, priežodžius bei posakius, kurie išreikšdavo minties ar žodžio galią. Šiuo atveju mintį ir žodį galima tapatinti, nes žodis yra minties tęsinys, jos verbalinė reiškimo priemonė. Štai keletas jų:

“Gūdus žodis už peilį aštresnis, už iešmą smailesnis”.

“Liežuvis yra skaudenis už botagą”.

“Žodis skriaudžia, žodis ir glaudžia.”

“Žodis žvirbliu išlekia, jaučiu sugrįžta”.

“Gyvenk kukliai, kalbėk atsargiai”.

O štai kaip apie žodžio jėgą rašo R. Razauskas:

“Visais amžiais buvo sekamos sakmės apie žodžio svarbą ir galią. Legendos ir pasakos rodo, kad visos tautos tikėjo žodžio galia. Tereikėdavo jį ištarti, ir beregint ant stalo atsirasdavo puikiausių valgių ir gėrimų, lazda imdavo kulti nedorėlį, krosnis - važinėti po laukus. Be stebuklingojo žodžio viduramžių burtininkas lieka bejėgis, Haufo pasakos kalifas negali vėl pavirsti žmogumi ir lieka gandru, be formulės “jei gyvas, pieno puta…” neišsipildo norai ir t t. Iš to matyti, kokia reikšmė teko žodžiui.”

Minties materialumą patvirtina ir įvairūs, burtai, kerėjimai, užkalbėjimai, gydymas per atstumą ir pan. Šių procesų metu yra perduodamas kryptingas stiprus energetinis poveikis, paveikiantis žmogaus ar gyvulio fizinę ir/ar psichinę būseną.

Taip pat prisiminkite Šventojo rašto pradžią:

“Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę. O žemė buvo padrika ir tyra, ir tamsa gaubė bedugnę, ir vėjas iš Dievo dvelkė viršum vandenų.

Tuomet Dievas tarė: "Tebūna šviesa!" Ir  šviesa pasirodė ”

(Pr. 1,1-3)

Šventasis Raštas: Senasis ir Naujasis testamentas. - Vilnius: Katalikų pasaulis, 1998.  - 2023 p. (Aciu Laurynui ir Virginijai Simaiciams uz patikslinima).

Minties realumu kiekvienas gali įsitikinti ir pats.

Atlikime paprastą eksperimentą, kuriam reikės šilkinio siūlo bei sidabrinio žieduko ar auskaro.

Vieną siūlo galą pririškite prie sidabro, o kitą apvyniokite apie savo dešinį (jeigu jūs esate kairiarankis, -ė - kairį) rodomąjį pirštą. Pakelkite ranką tiek, ,kad ji būtų kaktos lygyje, o sidabrinis daiktas - širdies lygyje.

Dabar sukoncentruokite visą savo dėmesį į sidabrą ir mintimis, nejudindami rankos, verskite jį judėti tam tikra kryptimi:

Sidabrinis daikčiukas pajudėjo, jūsų nurodyta kryptimi! Eksperimentas pavyko ir jūs įsitikinote tuo, kad mintis materiali ir tuo, kad jos pagalba galima veikti aplinką.

Dabar detaliau panagrinėkime telepatinių sapnų susidarymo mechanizmą, kuris, mano nuomone, yra gana paprastas: vienas žmogus sąmoningai arba nesąmoningai pagalvoja apie kitą žmogų, tuomet pirmojo mintys patenka į antrojo pasąmonę, kurios miegant ir "išlenda" sapno pavidalu.

Pagal tokį scenarijų dažniausiai sapnuojami sapnai, kurie nuspėja arba išpranašauja netikėtą kito žmogaus atvykimą, skambutį, laišką ir pan., t.y. žmogus susapnuoja pažįstamą žmogų, kurio tarkim seniai nematė, ir ateinančią dieną su juo susitinka. Kai kurie žmonės, turintys stipresnių telepatinių sugebėjimų, sugeba pagauti sąmoningai arba nesąmoningai siunčiamą signalą ir būdravimo, t.y. sąmoningoje, būsenoje.

Daugiausia telepatinių sapnų pasitaiko bendravimo su mirusiaisiais tema. Štai pavyzdys:

Antai tokį pasakojimą pateikia buvęs Šakių gimnazijos, vėliau - Kauno Šančių gimnazijos direktoriusK. Šapalas: "Mokydamasis gimnazijoje, ilgą laiką bendravau su Jurgiu Krasnicku, kuris už mane buvo kiek vyresnis. Baigęs gimnaziją, jis studijavo Vokietijoje, Miunsterio universitete. Parvykęs atostogų į Lietuvą, aplankydavo mane Marijampolėje, kur aš lankiau gimnaziją.

J. Krasnickas 1922 m. rudeniop ruošėsi atgal į Vokietiją. Kaune sutvarkė dokumentus ir piniginius reikalus, Marijampolėje aplankė draugus. Gimnazijoje skaitė paskaitą "Sielos problema".

Vykdamas į tėviškę, spalio 25 d. buvo užėjęs pas mane. Vėliau tą dieną, kiek blogiau pasijutęs, anksti atsiguliau. Užmigęs tuoj susapnavau, kad ilgais baltais marškiniais apsirengęs Jurgis Krasnickas, lyg kokiame rūke, atskrido prie manęs, pabučiavo ir išnyko. Jo veide buvo nedidelė tamsi dėmė. Sunerimęs pabudau.

Kitą dieną gavau žinią, kad spalio 25 d. vakare prie Altesnykų ežero (už Simno) J. Krasnickas buvo piktadario nužudytas ir įmestas į ežerą. Kai nuvykome į laidotuves, draugas jau gulėjo karste pašarvotas su dėme veide, nes piktadario kulka buvo paleista iš užpakalio...".

Pagal Dombrovickas E. Mirties paslaptys. Marijampolė: "Suvalkietis", 1993.

Dar vienas pavyzdys:

1966 m. liepos 23 d., karštą šeštadienį, apie 16 val. į Nemuną maudytis nuėjo Seredžiaus gyventoja 32 metų amžiaus siuvėja Ona Partikaitė. Su savimi ji nusivedė ir brolio Kazimiero aštuonmetę dukrelę Genutę. Maudėsi jos Nemuno pakrašty, ties Pieštvės intaku.

Mažoji nemokėjo plaukti, tad Ona ją mokino - laikydama šią už rankučių, pati ėjo atbula tolyn nuo kranto. O mažoji Genutė, įsikibusi rankos, bandė plaukti, linksmai plakdama vandenį kojomis. Taip einant Ona staiga smuktelėjo į gilią duobę ir netikėtai gurkštelėjusi vandens užspringo. Nors ji ir mokėjo plaukti, bet, matyt, išsigando ir pradėjo skęsti. Sukaupusi jėgas, ji stumtelėjo mažąją kranto link, o pati, dar įtraukusi į plaučius vandens, nugrimzdo į dugną. Atsitiktinai krante buvę mokiniai mažąją ištraukė ir ėmė gaivinti. Tik ją atgaivinę susizgribo, kad nėra krante didžiosios. Patys pabandė ieškoti, bet nieko nerado.Tada pavakary buvo iškviestas naras. Bet ir jis, pusantros valandos prasiplūkęs, skenduolės neaptiko. Žinia apie nelaimę greit pasklido mistelyje.

Ir štai liepos 23-24 naktį skenduolė prisisapnavo dviems pažįstamiems: kaimynui Steponavičiui ir savo gerai draugei Ramutei Agurkienei:

- Ateikite manęs ieškoti prie Lekečinsko,- pasakė ji sapne Steponavičiui.- Tenai aš jūsų lauksiu.

Maždaug tą patį skenduolė pasakė sapne ir Ramutei Agurkienei.

- Manęs ieško paskendimo duobėj. Bet ten manęs nėra. Rytoj apie pietus mane suras ties Lekečinsku.

...Nemunu praplaukė botas. Jis sujudino vandenį, sukėlė vilnis, ir bangos išnešė į krantą skenduolės kūną.

Pagal Dombrovickas E. Mirties paslaptys. Marijampolė: "Suvalkietis", 1993.

Daugiau analogiškų pavyzdžių galima rasti specialiojoje literatūroje.

Taigi telepatinių sapnų susidaryno mechanizmas remiasi telepatijos reiškiniu.

Žinant telepatinių sapnų susidarymo mechanizmą galima jį įvairiai panaudoti praktikoje, pavyzdžiui, sąmoningai perduoti tam tikrą informaciją konkrečiam asmeniui, susisiekti su vėlėmis ir pan.


4. Transtelepatiniai sapnai

Kur kas sudėtingesni, įdomesni bei paslaptingesni yra trečiosios klasės sapnai. Šių sapnų taip pat niekaip negalima paaiškinti konkretaus žmogaus (sapnuojančiojo) patyrimu, aplinkoje bei to žmogaus organizme vykstančiais gyvybiniais procesais. Tai tokie sapnai, kuriuose regimi įvykiai, išsipildantys arba greitai arba po gana ilgo laikotarpio ir visuomet tiksliai atkartojantys ateities įvykius. Šie sapnai dažniausiai būna aktualūs tam tikrai didesniai ar mažesniai visuomeninei grupei (kaimas, gyvenvietė, miestas, regionas, valstybė ar net žmonija), nors būna ir liečiančių tam tikrą konkretų asmenį. Tokius sapnus aš pavadinau transtelepatiniais sapnais.

Kadangi šių sapnų susidarymo mechanizmas yra labai sudėtingas, iš pradžių panadrinėkime keletą pavyzdžių.

Tokio tipo pranašingo sapno pavyzdžiu gali būti jau klasikiniu tapęs sapnas apie Anglijoje 1966 metais įvykusią tragediją:

1966 metų spalio 21 dieną įvyko viena tragiškiausių mūsų amžiaus katastrofų. Anglijoje, Velso provincijoje, nuo kalno, stūksančio prie Aberfano kaimo, nuslinko pusė milijono tonų anglių šlako ir palaidojo 144 žmones, tarp kurių buvo 116 kaimo mokyklos mokinių. Vėliau trys laikraščiai, atlikę tyrimą, Išsiaiškino, kad beveik du šimtai žmonių nujautė nelaimę. Jie sapnavo pranašingus sapnus, matė regėjimus, jautė įtampą ar liūdesį daug anksčiau, negu atėjo nelaimės diena.

Viena iš tų dviejų šimtų aiškiaregių buvo devynmetė Erilė Mėja Džons, gyvenusi Aberfane ir lankiusi Pentglaso pradinę mokyklą, stovėjusią pačioje kalno pappėdėje. Prieš dvi savaites mergaitė buvo pasakiusi motinai: “Mamyt, aš tau papasakosiu savo sapną. Sapnavau, kad nuėjau į mokyklą, tačiau jos nebebuvo. Ją užklojo kažkokia juoduma… Bet aš nebijau mirti, nes ten bus Džunė ir Piteris…”.

Panašių sapnų užrašyta daug. Priš parą vietinė telefonistė susapnavo telefono būdelėje klykiantį vaiką bei kitą vaiką, ėjusį artyn, o iš paskos riedėjo “juoda, banguojanti masė”. Kiti žmonės sapnavo “kažką juoda… kažkokį nykų juodumą… šimtus juodų arklių, griausmingai lekiančių šlaitu žemyn”.

Vyriškį, gyvenantį Kente, kelios dienos prieš įvykį apėmė keista niūri nuotaika: “Penktadienį atsitiks baisus dalykas, susijęs su mirtimi”. Visą savaitę jis buvo prislėgtas, o penktadienį atėjęs į kontorą, pasakė: “Tai atsitiks šiandien”.

Po kelių minučių šlakas, kurį suvertė ant kalno Anglijos vyriausybė, ėmė dundėti, paskui griuvo ant kaimo, triuškindamas namus ir vienkiemius, sunaikindamas dvi mokyklas - viena iš jų ir buvo Pentglaso pradinė mokykla. Tarp žuvusių vaikų rasta ir Erilė Mėja Džons. Po trijų dienų per masines laidotuves žuvę vaikai buvo palaidoti bendrame kape, Erilę Mėją Džons paguldė tarp klasės draugų - Piterio ir Džunės...

Pagal Burtai, papročiai, sapnai, horoskopai. Sudarytoja D. Montvilienė. V.: Asveja, 1995.

Arba štai dar trys pavyzdžiai.

1 pavyzdys. Vieną 1812 metų rytą Anglijos ministras pirmininkas Spenseris Pernsvelas papasakojo savo šeimynai sapną, kurį jis susapanvo naktį ir kuris jam sukėlė didelį nerimą. Sapne jis ėjo per bendruomenių rūmų vestibiulį ir netikėtai susitiko beprotį, mojuojantį pistoletu. Žmogus buvo apsirengęs tamsiai žaliu paltu su blizgančiomis varinėmis sagomis. Be įspėjimo jis nukreipė pistoletą į ministrą pirmininką ir šovė. Po to akyse viskas aptemo. Persvelas nusprendė, kad jį nušovė.

Tokį pat sapną sapnavo ir Džonas Viljamsas, bet tik septyniomis dienomis anksšiau. 1812 metų gegužės trečią dieną jis nakvojo savo Redruto dvare. Viljamsas mažai domėjosi politika, tačiau tą naktį susapnavo, jog buvo bendruomenių rūmuose ir pamatė, kad neaukšto ūgio žmogus tamsiai žaliu paltu išsitraukė pistoletą ir šovė į krūtinę kitam žmogui, kuris parkrito ir netrukus mirė. Viljamsas paklausė, ką nušovė, jam kažkas pasakė, kad tai - ministras pirmininkas Spenseris Persvelas. Nubudęs Viljamsas papasakojo žmonai apie nakties košmarą. Po to jis vėl užmigo ir vėl sapnavo tą baisų sapną. Viljamsas vėl nubudo, bet prieš pat išauštant užsnūdo ir trečią kartą susapnavo tą patį sapną. Jis labai susijaudino ir viską papasakojo draugams. O gal reikia važiuoti į Londoną ir įspėti ministrą pirmininką? Gal jam nusiųsti laišką, aprašyti baisų sapną? Draugai pasišaipė, girdi, ar verta kreipti dėmesį į niekus. Viljamsas taip pat numojo ranka ir nieko nebedarė.

Tą sapną Viljamsas sapnavo naktį iš gegužės 3 į 4 dieną. Ministras pirmininkas tokį pat sapną sapnavo naktį iš gegužės 10 į 11 dieną. Kai Persvelas papasakojo savo sapną namiškiams, visi ėmė prašyti, kad jis neitų į parlamento sesiją. Tačiau Persvelas žinojo, kad parlamente jis privalo būti ir negali savo pareigų nevykdumo pateisinti tokiais niekais kaip sapnas.

Kai gegužės vieną rytą ministras pirmininkas Persvelas ėjo per bendruomenių rūmų vestibiulį, iš už kolonos išėjo anksčiau nematytas žmogus susivėlusiais plaukais ir iššovė į jį.

Žudikas buvo beprotis.

Žvilgsnis. Nr. 48 (307). 1997 m. lapkričio 27 d. - gruodžio 4 d.

2 pavyzdys. Iki šiol nepamiršta 18 amžiaus amerikiečio Roberto Moriso tragiška ir šiek tiek juokinga (pro ašaras) istorija. Jis susapnavo, kad buvo užmuštas patrankos sviediniu, iššautu iš svetimo laivo jo paties garbei. Netrukus Morisas iš tikrųjų turėjo aplankyti svetimos šalies laivą. Nutaręs, kad geriau negundyti likimo, Morisas bandė atšaukti vizitą, bet to diplomatinis etiketas neleido. Tuomet jis paprašė laivo kapitono nesaliutuoti patrankomis, kol svečio valtis nenuplauks per saugų atstumą. Sutarė… Pakeldamas ranką kapitonas privalėjo duoti ženklą patrankininkams. Tačiau įkyri musė ėmė suktis apie kapitono nosį. Šis nesąmoningai mostelėjo ranka, jį vydamas. Artileristai, akylai sekę jo judesius, priglaudė deglus prie parako. Driokstelėjo šūviai. Vienas sviedinys pasiekė dar nenutolusią valtį ir sužeidė Morisui petį. Po dienos amerikietis mirė nuo kraujo uškrėtimo.

Burtai, papročiai, sapnai, horoskopai. Sudarytoja D. Montvilienė. V.: Asveja, 1995.

3 pavyzdys. Vokietijos Fraiburgo universiteto parapsichologas Hansas Benderis per dvidešimt metų yra surinkęs daug pranašingų sapnų pavyzdžių. Antai viena vokietė, pagimdžiusi kūdikį, po penkiolikos parų susapnavo, kad ji kasa smėlį kažkokiame pliaže, ieškodama savo vaiko kūno. Bėgant metams ji retkarčiais vėl regėdavo tą patį vaizdą.

Ir tik po 27 metų sapnas išsipildė. Jos sūnus buvo paimtas į vokiečių armiją ir pasiūstas į Prancūziją. Ten pateko į nelaisvę ir mirė belaisvių stovykloje Atlanto pakrantėje. Sargyba jį palaidojo čia pat, kopose, per kelis šimtus metrų nuo kranto. Vieną dieną motina atvyko ten ieškoti sūnaus kūno…

Burtai, papročiai, sapnai, horoskopai. Sudarytoja D. Montvilienė. V.: Asveja, 1995.

Ir dar vienas visiems gerai žinomas JAV prezidento A. Linkolno pranašingas sapnas.

Literatūroje plačiai aprašomas JAV prezidento Abraomo Linkolno nužudymas. Šio tragiško įvykio liudininkas buvo prezidento biografas ir sekretorius Vordas Hilas Lamonas. Štai kaip jis rašo:

“Pats įstabiausias misterio Linkolno gyvenimo įvykis buvo sapnas, kurį jis regėjo kelios dienos prieš nužudymą… Tada prezidentas ir papasakojo, ką buvo susapnavęs: …Vaikščiojau iš kambario į kambarį. Visur degė šviesos, kiekvienas daiktas man buvo žinomas, bet niekur neradau gyvo žmogaus - tik visur mane lydėjo tie patys liūdesio garsai. Kur gi visi tie žmonės, kurių širdys plyšo skausmu? Stebėjausi ir nerimavau. Kokia viso to prasmė? Nusprendęs sužinoti šių paslaptingų ir šiurpių garsų kilmę, ėjau, kol pasiekiau Rytinį kambarį. Įžengęs į jį, ten pamačiau stingdančią sceną. Prieš mane stovėjo katafalkas ir pašarvotas kūnas. Prie jo išilmingai stovėjo kareiviai, aplink būrėsi minia žmonių, kai kurie liūdnai žiūrėjo į mirusį, kurio veidas buvo uždengtas, kiti raudojo. “Kas mirė Baltuosiuose rūmuose? ” - paklausiau vieno kareivio. “Prezidentas, - atsakė jis. Jį nužudė sąmokslininkai”. Minia suaimanavo garsiau ir aš nubudau. Tą naktį daugiau neužmigau. Ir nors tai tebuvo tik sapnas, labai susijaudinau ir nuliūdau.”

Tai įvyko 1865 metų balandžio 14 dieną. Prezidentas, būdamas labai blogos nuotaikos, kurios priežstis buvo auk?ščiau aprašytas nakties sapnas, atvyko į Fordo teatrą, stebėti populiarios tuo metu pjesės. Apie 10 valandą aktorius John Booth šovė į prezidentą. Kitą rytą jis mirė.

Pagal Burtai, papročiai,sapnai, horoskopai. Sudarytoja D. Montvilienė. V.: Asveja, 1995.

Aukščiau pateiktų pavyzdžių sapnų susidarymo mechanizmo jokiu būdu negalima paaiškinti remiantis nei paprastųjų, nei telepatinių sapnų susidarymo mechanizmų principais vien dėl to, kad paprasčiausiai nėra pradinės informacijos , kuri galėtų tapti ateities situacijos projekto “žaliava” bei dėl to, kad tokie įvykiai vyksta ateityje. Vadinasi, šiose situacijose reikia ieškoti visiškai kitokio sapnų susidarymo mechanizmo, kuris galėtų paaiškinti tokio pobūdžio sapnų atsiradimą.

Iekant mechanizmo, galinčio paaiškinti tokių tikrai pranašingų sapnų susidarymą, yra reikalinga:

a) kokybiškai naujas laiko suvokimas, bei

b) naujos minties savybės, tokios kaip galimybė sklisti laike, pripažinimas.

Mano nuomone, transtelepatinių sapnų susidarymo mechanizmas gali būti paaiškintas tik remiantis aukščiau minėtos minties savybės pripažinimu bei nauju požiūriu į laiką.


Hipotezė apie laiko savybes

Šiandieniniai atradimai branduolinės fizikos srityje parodė, kad žmonija laikosi pakankamai primityvaus požiūrio į laiką. Mano nuomone, netolimoje ateityje bus atskleistos naujos laiko savybės, kurios atvers žmonijai iki šiol nenaudotas galimybes.

Taigi remiantis dabartiniu laiko suvokimu, laikas yra linijinis, t.y. jis teka viena kryptimi pagal tokią schemą: praeitis » dabartis » ateitis.

Praeitis yra dabarties statybinė medžiaga arba “žaliava”. Praeityje yra sutelktos dabarties atsiradimo prielaidos. Dabartis “gimsta” iš praeities ir yra jos, ir tik tai jos, veikiama, t.y. visi praeities įvykiai formuoja dabartį. Praeities įvykiai, turėję didelės įtakos tam tikrai socialinei bendruomenei fiziniame ir/arba psichologiniame lygmenyje, yra pakankamai ilgai veikiantys, formuojantys atitinkamas socialinio gyvenimo būsenas bei nuotaikas. Tokiais pavyzdžiais galima paminėti šiuos 20 a. įvykius: 1 ir 2 pasauliniai karai, sovietizacija, urbanizacija, industrializacija ir pan. Netenka abejoti paminėtų įvykių reikšme bei vis dar jaučiamu poveikiu ištisoms gyventojų kartoms. Taigi praeities įvykiai veikia dabartį, o ši, savo ruožtu, veikia ateitį.

Mano nuomone, visiškai galimas atvirkščias procesas, t.y. svarbūs ateities įvykiai taip pat veikia dabartį, o dabartis, savo ruožtu, veikia praeitį. Aš manau, kad laike egzistuoja grįžtamasis ryšys. Šio ryšio ypatybė yra ta, kad jis veikia ne fiziniame, bet psichologiniame lygmenyje, t.y. jis pasireiškia tam tikrų materialių energetinių laukų, kurių pagrindas yra ateities įvykių išrgyvenimų transformacija į minčių srautus, kurie sklinda visomis kryptimis laike.

Reikšmingi praeities įvykiai paveikia tam tikrą žmonių skaičių. Kuo paveiktų žmonių skaičius didesnis, tuo įtaka ateičiai yra “masiškesnė” ir tuo ilgiau ji egzistuoja tam tikro agreguoto minčių srauto pavidalu. Tas pats vyksta ir atgaline kryptimi. Energetinės ateities įvykių struktūros sklinda visomis kryptimis laiko ašimi ir tokiu būdu veikia dabartį.


Kaip gi pasireiškia toks poveikis? Kadangi minčių srautas yra tam tikro dažnio bangos, vadinasi, jas galima fiksuoti. Šiuo atveju mintis gali fiksuoti tik imtuvas, turintis savybę pats generuoti analogiškas bangas, t.y. žmogaus protas. O kadangi ši ateities įtaka dažniausiai pasireiškia per vizijas, regėjimus ir sapnus, aišku, kad svarbiausias vaidmuo atkoduojant minčių srautą tenka pasąmonei. Juk tiek vizijos, tiek regėjimai, tiek sapnai yra regimi nesąmoningoje būsenoje, tiesiogiai nedalyvaujant jutimo organams.

Procesą, kurio metu mintys priimamos ir perduodamos tiek erdvėje, tiek ir laike, aš pavadinau transtelepatija.

Taigi ir sapnus, kuriuose regimi pranašingi ateities arba tikslūs tolimos praeities įvykiai, aš pavadinau transtelepatiniais sapnais.

Yra žinoma daug istorinių įvykių, patvirtinančių galimą šios hipotezės realumą. Štai keletas jų:

Literatūroje plačiai aprašoma, kuomet metai prieš įvykstant Borodino mūšiui šios kovos vaizdai bei garsai buvo stebimi ir girdimi danguje.

Taip pat kartais Anglijoje buvo matomas žygiuojančių Senovės Romos kareivių legionas.

Taigi transtelepatiniai sapnai susidaro pagal tokį mechanizmą:

Užmigus pasąmonė fiksuoja tam tikrą ateities ar tolimos praeities įvykio energetinę struktūrą, kuri yra atkoduojama ir kurią mes pamatome kaip sapną. Transtelepatinių sapnų susidarymo mechanizmas yr artimas telepatinių sapnų susidarymo mechanizmui. Tik čia siunčiama ir priimama informacija iš praeities arba ateities.

Paprastai tokio pobūdžio sapnai visuomet būna labai ryškūs, realūs ir konkretūs. Čia dažniausiai nebūna jokių simbolių, neaiškumų, nuorodų ir pan.

Transtelepatiniai sapnai yra matomi tokiu pačiu principu kaip ir vizijos, regėjimai.


Išvados

Taigi, galima padaryti šias išvadas:

1. Miegas yra natūralus ir būtinas fiziologinis procesas, kurio metu sapnuojama.

2. Visus sapnus pagal jų susidarymo mechanizmą galima taip suklasifikuoti:

Paprastieji sapnai

Telepatiniai sapnai

Transtelepatiniai sapnai

3. Paprastųjų sapnų susidarymo mechanizmas remiasi eiliniais fiziologiniais bei psichofiziologiniais žmogaus organizme vykstančiais procesais.

4. Telepatinių sapnų susidarymo mechanizmas remiasi telepatijos, t.y. minčių perdavimo per atstumą, reiškiniu.

5. Transtelepatinių sapnų susidarymo mechanizmas remiasi iš praeities arba ateities plūstančiais informacijos srautais.

6. Sapnai gali perspėti apie žmogui ar jų grupei gręsiančią nelaimę, todėl į juos turi būti kreipiamas deramas dėmesys.


Straipsnio idėja gimė 1996 metų rugpjūčio mėnesį (Varėnos rajonas, Lietuva).


Autorius tikisi, kad šis straipsnis privertė skaitytoją pakeisti savo požiūrį į sapnų reikšmingumą žmogaus gyvenimui. Dar kartą noriu pabrėžti, kad čia išdėstyta medžiaga yra tik mano subjektyvi nuomonė apie sapnų susidarymo mechanizmus ir jokiu būdu nepretenduoja vadintis moksliniu darbu.

Autorius būtų dėkingas, jeigu skaitytojas (-a) parašytų savo nuomonę apie šį straipsnį, taip pat aprašytų savo ar artimųjų regėtus sapnus, kurie perspėjo apie pavojus arba kuriuose buvo bendraujama su mirusiaisiais.


E-mail: audriusd@takas.lt

© Audrius Dzikevičius 1996 -2002.